Dažnai kompozicijos vertinimą nulemia subjektyvūs kriterijai, kurie pas kiekvieną kompozicijos vertintoją yra skirtingi. Tačiau yra gana nemažai objektyvių kriterijų, kurie dažniausiai būna nepaminėti vertinant kompoziciją. Pavyzdžiui:

1. “Daugumos” taisyklės taikymo kiekis

2. Ekonomiškų kirtimų kiekis

3. “Turkiškas “kirtimo taikymas

4. Išskirtiniai šimtalangių taisyklių pritaikymo atvejai

5. Legalumo įrodymo sudėtingumas

6. Ėjimų/kirtimų kiekis

7. Damų kiekis

8. Damų aukų kiekis

ir t.t.

Šiame straipsnelyje aš noriu pakalbėti apie dar vieną kriterijų, kurį taip pat galima objektyviai įvertinti. Šis kriterijus - šaškių aktyvumas. Pirmiausia reikia atrinkti kriterijus pagal kuriuos vertinsime šaškių aktyvumą. Nereikia “išradinėti dviračio”, nes reikia tik pažiūrėti į taisykles. Jose yra nurodyta kokia šaškė yra pasyvi. Taigi aktyvi šaškė yra ta, kuri netenkina pasyvios šaškės apibūdinimo. Taip pat galima ir pridėti naujų kriterijų, nes taisyklės nėra tobulos.

Panagrinėsiu pavyzdį:

V.Masiulis

Pirmiausia sudarysime sąrašą šaškių aktyvumo kriterijų:

1. Pradinės kompozicijos konstrukcijos palaikymas

2. Ėjimas

3. Kirtimas

4. Dalyvavimas iliuziniame žaidime

5. Ėjimų ar kirtimų suvaržymas

6. Šaškės nukirtimas

Dabar pažiūrėsime į pateiktos miniatiūros sprendimą. Skliausteliuose po kiekvieno baltųjų ir juodųjų ėjimo pateiksiu trumpą komentarą. Šaškės numeris atitiks langelio numerį, kuriame šaškė yra pradinėje miniatiūros pozicijoje.

Miniatiūros konstrukcijos palaikymui būtinos dvi baltųjų šaškės  - 22 ir 31.

50-44 (Ėjimą atlieka šaškė 50. Taip pat reikalinga šaškė 49, kuri suvaržo juodųjų kirtimo galimybę).

(39×50) (Kirtimą atlieka šaškė 39. Nukertama baltųjų šaškė 50 (čia ir toliau pateiksiu tik pradinį šaškės numerį)).

44 ( Ėjimą atlieka šaškė 49. Iliuziniame žaidime dalyvauja šaškės 19,22 ir 49).

(50×13) (Kirtimą atlieka šaškė 39. Iliuziniame žaidime dalyvauja juodųjų šaškė 40. Suvaržyme, kaip atraminė šaškė, dalyvauja baltųjų šaškė 22. Nukertamos trys šaškės - 49,29,19).

18×9 (Kirtimą atlieka šaškė 18. Nukertama juodųjų šaškė 39).

(27×18) (Kirtimą atlieka šaškė 27. Nukertama baltųjų šaškė 22).

9-3 (Ėjimą atlieka šaškė 18).

(36×27) (Kirtimą atlieka šaškė 36. Nukertama baltųjų šaškė 31).

3×6 (kirtimą atlieka šaškė 18. Iliuziniame žaidime dalyvauja juodųjų šaškės - 11,27,30,36,40. Nukertamos visos likusios juodųjų šaškės - 8,11,27,30,36,40).

Patogumui visa tai sudedame į lenteles:

Baltųjų šaškių aktyvumas

Šaškė

Kriterijus

18

19

22

29

31

49

50

Pradinė konstrukcija

+

+

Ėjimas

+

+

+

Kirtimas

++

Įliuzinis žaidimas

+

+

+

Suvaržymas

+

+

Nukirtimas

+

+

+

+

+

+

Viso:

3

2

4

1

2

4

2

18

Juodųjų šaškių aktyvumas

Šaškė

Kriterijus

8

11

27

30

36

39

40

Pradinė konstrukcija

Ėjimas

Kirtimas

+

+

++

Įliuzinis žaidimas

+

+

+

+

++

Suvaržymas

Nukirtimas

+

+

+

+

+

+

+

Viso:

1

2

3

2

3

3

3

17

Iš duomenų lentelėse matome ne tik kiekvienos šaškės aktyvumą bet ir bendrą visos kompozicijos šaškių aktyvumą. Tiesa, ši metodika tinka tik kombinacijai, endšpiliui reikėtų taikyti truputį kitokią skaičiavimo metodiką. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad aktyvumo kriterijai yra nelygiareikšmiai. Pavyzdžiui, žymiai svarbesni kriterijai - ėjimas ir kirtimas už paprasta šaškės nukirtimą. Tačiau visa tai galima išspręsti koeficientų pagalba, pavyzdžiui už ėjimą ir kirtimą duoti ne vieną “+”, o du “++”.

Rodyk draugams